KTU

Prasidėjus prašymų teikimui į Lietuvos univerus aš, žinoma, pateikiau kelis, nes dar nebuvau visiškai įsitikinęs dėl UK ir juk nieko neprarasiu. Kaip ir buvau įsitikinęs, įstojau į valstybės finansuojamą vietą programų sistemų kurse KTU. Essex`e viskas prasideda rugsėjo 28 dieną, išskridau 21, taigi prasidėjus mokslo metams kelias savaites lankiau KTU paskaitas, kad vėliau galėčiau bent kažkiek palyginti su Anglija.

Dalyvavau bendroj informatikos ir chemijos fakultetų fuksų stovykloj, nuostabus renginys. Tiesa, gal kiek per daug girdymo, bet turbūt tik man vienam taip atrodė, kadangi negeriu.  Trumpai tariant, niekam nerekomenduočiau praleisti fuksų stovyklos, jei turit galimybę dalyvaut (pas mus buvo atranka). Na, bent jau šituose fakultetuose.

KTU paskaitos nebuvo tokios nuostabios kaip fuksai. Kompiuterinės grafikos teorijos įvadinę paskaitą įsimintiniausias ir daugiausiai auditorijai džiaugsmo sukėlęs dalykas buvo kiek komiškai atrodančio dėstytojo neaiškus braukymas bei žodžių rašymas (abu veiksmai daug vienas nuo kito nesiskyrė) pele ant skaidrių. Laboratorinam buvo geriau, aiškino AutoCad pradmenis ir reikėjo tai pritaikyti prie kompo. Maniškis neveikė, kaip ir dar keli, tai praleidau visas pusantros valandos bandydamas su lūžtančiu internetu parisiųsti AutoCad į laptopą. Niekada jo taip ir neįsijungiau. Toliau – nežinau, ar matematikos teorija turėtų būti tokia sunki, bet buvo. Per pirmą paskaitą pradėjom matricas, iš pradžių buvo gan aišku, bet artėjant paskaitos galui visai pasimečiau adjunktuose, minoruose ir matricų daugyboj. Žinoma, visa medžiaga prieinama internete ir namuose reikia pasigilinti savarankiškai, gal čia viskas ir gerai. Iki matematikos praktinių užsiėmimų, deja, taip ir nenuėjau, kažkaip neprisiverčiau, o ir važiuot iš rajono labai toli. Programavimo teorija ir praktika abu buvo lengvi ir suprantami – programuoju jau ne vienerius metus. Nevisiems, girdėjau, taip paprasta – per paskaitą kai kurie žmonės rašėsi viską iš eilės. Įdomiausia paskaita buvo informacinės technologijos – greičiausiai dėl prodekano sugebėjimo įdomiai ir nenuobodžiai tai pateikti (netgi sugebėjo vieną kitą juokingą bairį suskelt).  Tai va tiek ir tų lietuviškų paskaitų – jose buvau per trumpai, kad galėčiau padaryti rimtesnių išvadų, tačiau pirmas įspūdis galėtų būti ir geresnis.

Kelionė ir interviu

Iš Kauno į Stansed’ą, iš ten 133 autobusu į Colchester’į, tada vietiniu autobusu iki Hawthorn avenue, kur savaitei radau kambarį. Viena diena laisva, o tada interviu dėl Videographer pavadintos darbo vietos studentų atstovybėj. Darbą gavau, užmokestis £5.17, kol visko apmokys, vėliau – £6.50. Pastraipos cinkelis yra ne tekstas, o kelionės video, kurį padariau tam pokalbiui. Gale video yra durys į interviu patalpą – jam pasibaigus galėjau baisiai dramatiškai vertintojui (assessor) ištart “and here we are”. Full screen ir HD, prašyčiau.

Maistui per savaitę išleidau £15 ir viso dar nepabaigiau. Kai pradėsiu normaliau gaminti (mokėt moku kažką, bet reikia prisiverst, dar nepripratau), galbūt išlaidos keisis. Kitos išlaidos buvo patalynė, šlepetės ir nagų karpiklis. Verta pereiti per kelias parduotuves, nes kainos nemažai skirasi.

Kol kas tiek, rytoj (tiksliau, šiandien ryte) kraustausi į bendrabutį ir prasideda taip išgirta fresher’ių savaitė.